Svorio netekimo stovykla Kipras. Komentuoti:
Mokytojo F. Šulco metų kelionės įspūdžiai Čia skelbiamas tekstas paimtas iš Fryderyk Schulz. Upę pasiekiau tuoj po devynių, nuo šeštos valandos ryto nuvažiavęs septyniolika mylių.
Ir čia sutikau rusų, apgyvendintų žydiškoje miesto dalyje1. Namus, stovinčius aplinkui ir sudarančius tvarkingą miestą su turgaviete, vadina žydiškais, nes juose gyvena vien žydai, kurių čia yra apie du tūkstančius ir kurie turi čia savo tvarkingą sinagogą.
Malonu svorio netekimo stovykla Kipras šiuos žmones, užsiėmusius kuo nors kitu, bet ne smulkia prekyba ir sukčiavimu. Čia jie verčiasi visokiais amatais, kokių tik reikia gyvenimui ir patogumui. Net naktiniai sargai buvo žydai, bet prašom nesijuokti visi jie vaikščiojo po du, dainuodami tą pačią nakties dainelę ir, matyt, ne be priežasties, nes atrodo, kad iš dviejų bailių galima padaryti vieną pakankamai drąsų žmogų.
Posts navigation
Čia pirmą kartą susidūriau su tam tikrais kareiviškos tvarkos nepatogumais, prie kurių nebuvau pratęs Kurše ir Lietuvoje. Anoje upės pusėje stovintieji rusai turėjo įsakymą nieko neįleisti po devintos valandos. Man tai išaiškino ir nuvedė į juodą, nuo karščio ir visokių garų dvokiančią žydų pirkią, kur vadovaujančiam kapralui turėjau pasisakyti pavardę, šiaip taip išaiškinau, iš kur ir kur važiuoju, nes aš pats menkai tesuprantu svorio netekimo stovykla Kipras, o aplink apstoję žydai mažai tesuprato, ką sakiau vokiškai.
Kapralas ėmė geriau mane suprasti, kai pasiūliau porą tuzinų lenkiškų grašių.
Paskui gestais ir žydo vertėjo padedamas, išaiškinau jam savo reikalą, pasakiau, kad norėčiau dar šiandien persikelti į Kauną, tačiau, žinodamas rusų karinių taisyklių griežtumą, iš anksto numačiau, kad tai bus neįmanoma. Kai jau buvau beliepiąs įritinti mano karietą į kitą žydų kiemą, iš Kauno atvyko karininkas, vadovaująs tam būriui. Jis mokėjo vokiškai ir prancūziškai, ir mes galėjome susikalbėti.
Ko negalima vežtis rankiniame ir registruotame bagaže skrydžio metu
Iš pradžių karininkas spyrėsi, bet galų gale labai mandagiai pareiškė, kad, matydamas, jog esu Rusijos pilietis, imsis atsakomybės ir leis man persikelti. Jau maniau, kad pasiekiau tikslą, ir būčiau pasiekęs, bet tik ne čia, kur keltininkai buvo žydai. Pakilo nedidelis vėjas, ir jie man pareiškė, kad perkelti negalės, net jeigu aš keturiskart brangiau sumokėčiau.
Iš to galima spręsti, kokie jie bailūs; prisiminiau pasakojimą apie žydus, kurie iš baimės sako, kad dugnas rąstais negrįstas.
Naujienų srautas
Norom nenorom turėjau važiuoti į žydišką karčemą ir išbūti joje net iki trečios valandos neapsakomoje draugijoje, kartu su rusų esu svorio praradimas, pusnuogiais lietuviais, pusgirčiais lenkais ir gausia izraelitų šeima.
Dalis šitos karčemos lankytojų buvo verti Fildingo ir Hogarto teptuko.
Aš taip persisotinau jais, jog vargu ar dar kartą ieškočiau panašios draugijos. Upė, per kurią galų gale turėjau persikelti, norėdamas patekti į Kauną, vadinasi Vilija ir įteka į Nemuną, padidindama jį visu trečdaliu.
Nemunas čia teka aplink miestą, ir, kai važiuoji iš Kauno, reikia dar kartą per jį keltis.
Kipras 2015. Trečia dalis
Tos dvi upės juosia miestą aplinkui. Kaunas yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Jo senumą rodo kai kure senoviniai gotiški namai, išlikę ir tebestovintieji, nors miestas buvo niokojamas per karus su švedais, siaubiamas gaisrų.
Namai dvišlaičiais stogais, fasadais atgręžti į gatvę. Kraigai arba dvigubi ir užapvalinti, arba viengubi, smailūs ir papuošti. Tuo pačiu svorio netekimo stovykla Kipras pastatytos ir kelios bažnyčios. Vėliau statyti namai yra naujesnių stilių, ir kai kurie man pasirodė visai gražūs. Pavyzdžiui, buvusi jėzuitų kolegija ir bažnyčia prie turgaus aikštės, nors ir nėra didelės, tačiau puikiai pastatytos ir gražiausios iš visų viešųjų pastatų mieste.
Rotušė turi puikų senovišką bokštą, kuris yra aukščiausias mieste ir labai puošia turgaus aikštę. Miesto burmistras ir pašto viršininkas, kuris pasivadino ponu von Esenu, sako, jog mieste apie namų ir maždaug keturi penki tūkstančiai gyventojų.
Kaunas stovi labai gražioje vietoje. Kaip jau minėjau, miestas yra slėnyje, tarp Neries ir Nemuno. Nemunas teka pro didelę, mišku apaugusią aukštumą, stūksančią virš aukščiausių miesto namų ir matomą beveik iš kiekvienos gatvės. Slėnys užsibaigia apvaliai, gaivus ir derlingas. Pagaliau miestas garsėja savo midumi, kuris yra svorio netekimo stovykla Kipras ir vadinamas liepų midumi. Tai iš neišsifermentavusio medaus daromas gėrimas, gal penkiasdešimt metų senumo.
Jis laikomas statinėse ir vengriško vyno buteliuose, turi jo skonį bei aromatą, taip primena vyną, kad jeigu nesi gėrimų žinovas, gali būti lengvai apgautas.
Geriausias iš jų turi būti labai skaidrus, ir šio gėrimo mėgėjai moka už butelį dukatą, du arba pustrečio. Sako, midus esąs toks geras todėl, kad apylinkėje bitės medų neša iš liepžiedžių. Be abejo, tai priklauso ir nuo gaminimo būdo.
Pusvalandį pavažiavus už Kauno, kaip jau sakiau, reikia keltis per Nemuną. Ant kelto sutikau rusų kapralą, pastatytą prižiūrėti tvarkos ir žmonių darbo. Pasiėmęs nemažą lazdą, jis taip uoliai atlikinėjo savo pareigas, jog net tada, kai žmonės dirbo gerai, svorio netekimo stovykla Kipras, kad dirbtų dar geriau. Buvo toks stropus, jog net nuvarė dirbti kelis keleivius žydą ir lietuvį ir taip tarp jų sukosi, kaip tarp savo keltininkų žydų.
TERORO IR VERGIJOS IMPERIJA SOVIETŲ RUSIJA. Kipras Bielinis
Negreit pastebėjau, kad kiekvieną kartą, primindamas jų svorio netekimo stovykla Kipras, šypsodamasis pašnairuodavo į mane, duodamas suprasti, jog taip daro tik norėdamas greičiau mane perkelti ir tikėdamasis kitų prakaitu užsitarnauti arbatpinigių. Kadangi šis atradimas nebuvo man labai malonus, nutariau visai jo neapdovanoti, tačiau kai persikėliau, džiaugsmas suminkštino mano širdį ir daviau jam kelis lenkiškus grašius, kuriuos paėmė taip nuolankiai, kaip prieš tai išdidžiai užsipuldinėjo žmones.
Skaityti daugiau Steponas Pranciškus Medekša Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomato, karaliaus Jono Kazimiero, paskutiniojo Vazų dinastijos Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sekretoriaus, Kauno žemės teismo teisėjo svorio netekimo stovykla Kipras Vyriausiojo tribunolo deputato Stepono Pranciškaus Medekšos Stefan Franciszek Medekszakeliavusio per Kauną metais, įspūdžiai.
Dvi Stepono Medekšos kelionės per Lietuvą karo bado ir maro metu svorio netekimo stovykla Kipras metų karas, prasidėjęs slopinant ukrainiečių sukilimą, Kaip įtikinti žmogų numesti svorio buvo pražūtingas.
- Vilniuje pradėtas atliekų konteinerių ženklinimas
- Boston 27, Mass.
- Svorio netekimas kiškis
- Kaip numesti svorio ir riebalų perteklių
- NYKŠČlcta.lt – Puslapis – Naujienų portalas Anykščių kraštui
- 2 mėnesių riebalų nuostoliai
- 80 svarų svorio netekimas per 3 mėnesius
- Svorio metimo patarimai maitinančioms motinoms
Beveik visą jos teritoriją okupavo Rusijos ir Švedijos kariuomenės. Po pralaimėjimų mūšiuose Lietuvos bajoriškoji vyriausybė su kariuomene pakriko ir suskilo į tris priešingas stovyklas: Jonušas Radvila dėjosi su švedais, Povilas Sapiega liko ištikimas Respublikos karaliui Jonui Kazimierui, o įtakingas bajoras Vincentas Orda stojo už pasidavimą Rusijos carui. Steponui Medekšai, karaliaus sekretoriui, Kauno žemės teismo teisėjui ir Vyriausiojo tribunolo deputatui, teko diplomato misija — tarpininkauti caro ir karaliaus derybose.
Tuo tikslu jis keliavo per Lietuvą du kartus: m. Kelionėse rašė dienoraštį. Iš aprašymų, kaip rusų kunigaikščiai ir bojarinai, kariuomenės dalinių vadai jį priėmė ir aprūpino maistu, lengva suprasti, kodėl krašte kilo svorio netekimo stovykla Kipras ir maras. Medekša ne tik matė išmaldos prašančius, svorio netekimo stovykla Kipras ir mirusius žmones, bet ir pats bijojo užsikrėsti maru, patekti į badaujančių ginkluotų maištininkų rankas.
Medekšos atsiminimai paskelbti knygoje: Stefana Franciska z Prószcza Medekszy [,] sekretarza Janą Kazimierza, sędziego ziemskiego kowieńskiego [,] Księga pamiętnicza wydarzen zaszłych na Litwie — Z rękopismu powierzonego Akademii wydał Władyslaw Seredyński, Kraków, Ištraukas vertė Jūratė Kiaupienė. Pirmoji kelionė — m. Persikėlę ties Kaunu, ilgai sugaišę perkėloje, nes teko keltis valtimis, o arklius plukdyti, tądien nuvažiavome tik keturias mylias.
Važiavome per Kauną, per patį miestą, kad ir labai buvo draudžiama. Užėjome į parapijos ir moterų vienuolyno bažnyčias, nes tik jos buvo likusios sveikos, tačiau viduje altoriai išvartyti, išdaužyti, vietomis apdeginti, knygos suplėšytos, numirėliai iš karstų išmėtyti.
Į visa tai su širdgėla vos galėjome žiūrėti. Sveiko mūrinio namo tiesiog nė vieno nebuvo matyti. Prie parapijos bažnyčios sėdėjo keliolika bobų ir kelios jaunos suvargusios, nusikamavusios moteriškės, gulėjo penki lavonai, kurie taip baisiai dvokė, kad blogumas mums vos vidurių neišvertė; toliau eiti nebeleido, ir tas bažnyčias apžiūrėjome tik per jėgą, nors ir buvo grasinama.
Visame mieste buvo likęs tik vienas naujas bravoras, bet ir jis visas aprūkęs; jo, matyt, nebegalėjo sudeginti. Ties Šv. Kitoje Vilijos pusėje buvo tiktai 16 švedų įgula, kuriai maskvėnai nieko nedarė, ir vieni kitiems netrukdė. Pakelėse buvo pilna svorio netekimo stovykla Kipras kaimai, miesteliai ir dvarai sudeginti, sunku buvo pamatyti sveiką net vargingą lūšnelę.
Kaip moksleiviai nufilmuos Kauną?
Žilibero de Lanua dvi jo kelionės Lietuvon Vytauto Didžiojo laikais — ir metais. Skaityti daugiau Žiliberas de Lanua Žilibero de Lanua Ghillebert de Lannoyprancūzų didikų kilmės riterio, — m. Greitomis jis pravažiuoja, vis dar rogėmis ir Memelės upę, taip pat pro Kauną Cauvedidelį sustiprintą miestą su labai gražia didele pilim moult beau gros chastel.
Toliau pasisako pravažiavęs dar pro dvi Lietuvos pilis, paskui iš Memelės upės išsukęs į kitą upę, kurią jis svorio netekimo stovykla Kipras Svorio netekimo stovykla Kipras, ir per tyrumas, didelius miškus ir plačias upes išvykęs iš Lietuvos valstybės į Prūsus. Šis m. Skaityti daugiau Nežinomo vienuolio pasakojimas Čia skelbiami fragmentai iš m.
Be vertimo ir komentarų, su šiek tiek klaidinančiu pavadinimu, publikuotas m. Autoriaus dėmesys sutelktas į vienuolynų, pirmiausia bernardinų, likimą karo dienomis. Vis dėlto jo žvilgsnis aprėpia ir platesnę miesto gyvenimo panoramą bei prancūzų ir rusų kariškių elgseną. Aprašomi įvykiai datuojami pagal Julijaus kalendorių, naudotą Rusijoje. Šioje publikacijoje teksto fragmentų vertimai supinti su atpasakojimais.
Tuo siekta susisteminti kartais chaotišką autoriaus pasakojimą. Tik paskutinėje dalyje pateikiamas ištisinis vertimas.
