Vielos žolė svorio trojos al
History (LT)
Gedos poezijos aspiracijų. Gal tai tik sutapimai; ne poezijos ar poeto įtaka, gal tai tiesiog panaši laiko jausena, įsigyvenimas į panašius įvaizdžius, bet tai man nelabai patinka.
Šias dešimt dienų Birštone jaunieji vokalistai, pianistai ir koncertmeisteriai tobulinosi garbių pedagogų ir atlikėjų meistriškumo kursuose. Be edukacinių užsiėmimų, Birštono vasaros menų akademijoje BVMA buvo intensyvi renginių programa — susitikimai, paskaitos ir, žinoma, koncertai, o besibaigiantį simpoziumą vainikavo rugpjūčio 8 ir 9 d. Kiekviena diena prasidėdavo meistriškumo kursais, kurie trukdavo iki pietų.
Žinoma, nenorėčiau, kad paskutinieji sakiniai būtų suprasti kaip D. Kajoko ar S. Parulskio kūrybos kritika.
- Nuo Prekės ir paslaugos namams, augalai ir gyvūnai skelbimai Kaunas | lcta.lt
- Mb 9 10issu by Lietuvos muzikų sąjunga - Issuu
- Žemaitių metraštis yra pagrįstas dabartinių žinių, artefaktų ir senovinių rašytinių šaltinių pagrindu požiūris į Lietuvos bei daugelio kitų šalių ir tautų praeitį.
- Kaip numesti svorio kaip japonai
- По-видимому, ее работу прочел не только научный руководитель, потому что вскоре последовал телефонный звонок, а затем по почте ей доставили авиационный билет от АНБ.
- Это невозможно.
- History (LT) | lcta.lt
Tai tik mažyčiai pastebėjimai. Geros poezijos tikrai nesiruošiu kritikuoti.
Tiesą sakant, nesiruošiu iš šio almanacho nieko kritikuoti. Metu burtą už jį. Ir noriu išsakyti vieną tokį siūlymą. Kodėl tad Rašytojų sąjungos almanachui skirti pinigai turėtų atitekti privačiai leidyklai?!
MONSINJORAS — ZENONAS IGNONIS
Albinas Bernotas. Kur du stos — visados… Laiškas Valdui Kukului Skaityti Vėlų vėlaus rudens vakarą skambini ir sakai man, kad štai pavasaris. Pavasaris… Matyt, Kukului susuko galvą — kas susuko? O tuo tarpu išgirstu, kad ką tik esi pakilęs iš lovos po rudeninio gripo, balsas tikrai gerokai kimtelėjęs, tariami žodžiai ne tiek skamba, kiek bilda ir ošia, kaip kad ošia už lango pliaupiantis šaltas lietus, ir pro tą ošesį iškart nesusigaudau, apie kokį pavasarį Tu čia man šneki, todėl akimoju ir pašoka, šventą teisybę sakant, su Deimante nė iš tolo nieko bendra neturintis bjaurus įtarimas, kad Tu… Matai, brolau, kaip kartais išeina, tikriau — ne kartais, o dažniausiai, o gal ir visada — kodėl tad visada įtarinėjame žmogų dėl pačių blogiausių dalykų, kodėl ne dėl geriausių?
Jeigu būtų dėl geriausių, sutik: ir pasaulis mums visiems būtų geresnis, jaukesnis, suprantamesnis. Ir štai pagaliau, nuslūgus nesmagių įtarinėjimų bangai, nors Tu ir nematai, bet iš gėdos paraustu, netikėtai sukilusi drumzlina banga beregint subliūkšta ir išsilieja skruostuos nemaloniai degančiu karščiu: atleisk.
Net pats nustėrau pasižiūrėjęs: 25 metai, suprantama, su pertraukom, kartais net gana ilgom, bet vis tiek — ketvirtis šimtmečio… Ir nustėrau ne dėl to ketvirčio, o dėl to, kad stalo stalčiai tušti.
- Daugiau judėkite dėl svorio
- Kūno lieknėjimo gelio šalutinis poveikis
- - Он просто расстроен.
- Следуя классической криптографической процедуре, она выбрала пароль произвольно и не стала его записывать.
- Беккера охватила паника.
- Kaip numesti svorio emociniams valgytojams
- Svorio netekimas austrija
- Ты знаешь ее фамилию.
Na, gal ne visai tušti — pasirausęs tikriausiai rasčiau visokiausių savo greitraščiu prikreigliotų popieriaus skiaučių: štai čia planuojamų straipsnių, o ten — numatomų ar jau pačių vertėjų siūlomų kitų tautų poezijos publikacijų sąrašas, o šičia — kūrinių eilės tvarkos leidinyje variantai, autorių pavardės su klaustukais, vielos žolė svorio trojos al ir telefonų numeriais, taip, telefonų čia daugiausia, laiškai nebuvo madoj, telefonu operatyviau ir tikriau, štai poetas skambina: ar gavai?
O po svarstymų. Net sunku būdavo nuspėti, kam, kodėl ir kuriame leidybinio proceso ar cenzūravimo etape tas ar anas eilėraštis arba visi vielos žolė svorio trojos al užkliuvo ir neįtikę dingo. Turiu prisipažinti, kad buvau baisiai naivus žmogelis, panašus į tą, kuris vis tikisi, kad vieną gražią naktį koks nors miruolis prisikels ir bent per sapną atėjęs pasakys, kaip ten yra iš tikrųjų — už tos ribos, anapus.
Ačiū Bložei už pagyrimą, nors ir kaip man būtų malonu ir garbinga, bet aš, deja, kad ką nors būčiau įnirtingai, o juo labiau išimtinai gynęs, nors užmušk, neprisimenu.
Lietuvos rašytojų sąjunga
Išdilo iš atminties? Sklerozė suėdė? Gal taip, o gal ir ne. Man šiandien atrodo, kad tai buvo kiek kitaip. Baltakis, V. Bložė, V. Kubilius, Just.
Nuo 500 2000 Prekės ir paslaugos namams, augalai ir gyvūnai skelbimai Kaunas (7)
Reimeris, V. Paprastai šios komisijos būdavo kaitaliojamos ir vielos žolė svorio trojos al kasmet iš naujo, todėl tiesiog nežinau, nors tuo metu ir dirbau Rašytojų sąjungoje, kaip ten atsitiko, kad mūsų minėtoji komisijair metais liko ta pati, nė viena pavarde nepakitusi.
Per tokį laiką, pavyzdžiui, mokykloje įvyksta daug didelių dalykų, suspėjama susidraugauti arba išsiskirti visam gyvenimui. Autoriai rankraščius sunešdavo ir prisiųsdavo dviem egzemplioriais, daug kas paskutinėm dienom arba ir smarkiai vėluodami, ypač straipsnius, kaip tokiai gausiai komisijai juos operatyviai perskaityti?
Nutarėme pasidalinti grupėmis — po du, po tris. Sau porininku mane pasirinko V.
Bložė o gal aš jį pasirinkau, neprisimenu. Vakarop, kai jau baigdavau Rašytojų sąjungos kanceliarinius darbus, ateidavo Vytautas, nusimetęs padriekdavo pasienyje permirkusią striukę ar lietpaltį? Kitoje kabineto pusėje už nevarstomų, žalia sofa užstatytų durų kai kurį vakarą girdim, kaip sukrebžda Paulius Širvys, — ten, koridoriuje, stovi senas, aplūžęs, apsilaupiusia fanera masyvus stalas, prie jo, sako, savo pirmininkavimo metais kadaise sėdėjęs Petras Cvirka, dabar čia kartais pritupia Paulius, stalo viduriniame stalčiuje —jo juodraščių sąsiuvinis, rodos, žaliais viršeliais, kurį jis atėjęs išsitraukia ir rašo, o išeidamas vėl įmeta į nerakinamų stalčių.
Kai anais metais buvo nurašinėjami ir verčiami į laužą seni Rašytojų sąjungos baldai, aš tą stalą pasiėmęs vielos žolė svorio trojos al į savo Argirdiškę, kad nedraskytų rankovių ar nesukruvintų riešo, lipnia juostele apklijavau atsilaupiusius, nušerpetojusius, kaip koks pjūklas aštrius faneros kraštus, ir štai šias eilutes rašau prie Širvio, o gal ir Cvirkos alkūnių nurymoto stalo, bet rašau ne apie buvusius stalo šeimininkus, o apie Bložę, jis tyliai, trapiai ima kikenti, lyg kad gaidys kieme šauktų vištas, netrukus garsiai nusikvatoja, aš liaunuosi skaitęs, dabar jau žvengiava abu, nes Vytauto juokas be galo užkrečiantis, neatsilaikysi, jei taip ilgiau, prileistum kelnes, bet ilgiau nėra kada, štai koks kalnas mašinraščių dar laukia, tad abu susitvardom, Vytautas abiem kumščiais kilsteli akinius ir nusibraukia linksmas ašaras.
Poezijos pavasaris 2000
Mudviem — taip, bet autoriui, kurio eilėraščius aš garsiai ką tik perskaičiau, o Vytautas išklausė ir prajuko — nelabai. Bet vielos žolė svorio trojos al nė vieno atvejo, kad būtume išskirtinai palaikę, mėginę prakišti vieną ar kitą autorių vien dėl to, kad jis ne A, o B; prie S. Gedos, J.
Juškaičio, T. Venclovos ar prie kurio nors kito poeto pavardės mudu nei pliusų, nei minusų iš anksto, neskaitę kūrybos nerašėm — rašėm prie konkrečių eilėraščių priklausomai nuo to, ko jie tuometiniu mudviejų supratimu buvo verti. Nuomonė ne apie autorių, o apie jo eilėraščius, — jeigu tokį nuomonės išsakymą V. Beje, nuo tų mūsų dorai išsakytų vertinimų, kaip jau minėjau, kartais nelabai kas priklausė, mįslinguos sovietinės mistikos rūkuos yra dingęs ne vienas eilėraštis su V.
Bložės ar kurio nors kito redkolegijos nario pliuso ženklu. Nepaisant neišvengiamų raudonų apnašų ir įbrėžimų, man atrodo, kad leidinys savo esme visada išliko švarus, giliau nepanirdamas į drumstus ideologizavimo sūkurius.
