Viešpatie prašau padėti man numesti svorio,

Sekmadienio homilija

Žvelgiant pro langą ar iškišus trumpam nosį į lauką, jaučiasi gerokai apmiręs miesto gyvenimas — vienas kitas žmogelis paskubomis lekia, žinoma, neatidėliotino būtinumo reikalais į vaistinę ar parduotuvę Visur neįprastai tyku, netgi kiek nejauku Kitąvertus, pro tą patį langą kaskart vis žvaliau veržiasi saulės spinduliai, ataidi vis linksmesnė paukštelių sutartinė — sakytume, tikras, pavasariško gyvenimo pliūpsnis Žvelgiant į širdį — permainingų jausmų maišatis: nerimas, baimė, rūpestis, apatija, ilgesys, laukimas, viltis Tiek išorėje, tiek viduje viskas taip paradoksaliai susimaišę, net kartais nežinai ką su visu tuo daryti — ar pulti į kokį altruistišką aktivizmą, ar, nuleidus rankas, ramiai sau laukti, kol viskas praeis O kas bus, kai jau viskas bus praėję?

Koks bus gyvenimas, kokie būsime mes po viso šito netikėto išbandymo? Klausantis paukščių giesmės, žiūrint į saulės šviesos žaismę, atrodo, jog viskas bus gerai — gal net geriau, negu buvę Skaitant internete naujienų portalus, žiūrint televiziją ar klausantis radijo, deja, taip neatrodo Viltis ir nevitis, gyvenimas ir mirtis, meilė ir baimė Visa tai — mums gerai žinomos mūsų tikrovės spalvos, tik šiandien jos taip, kaip niekad ryškiai, kontrastuoja tarpusavy Žvelkime į šios dienos Evangelijos pasakojimą apie iš mirties svorio metimas per aštuonias savaites prikeltą Lozorių — atpažinsime tas pačias spalvas, pamatysime tokias pat žmogiškas tendencijas ir reakcijas, kurios, jei pasistengsime įsiklausyti širdimi, galbūt galės mums tapti pamoka mūsų šiandienei situacijai.

Jau kelis sekmadienius iš eilės skaitome ar klausome pasakojimus iš Evangelijos pagal Joną, kurie, skirtingai nuo kitų evangelijų pasakojimų, Viešpatie prašau padėti man numesti svorio įvairiausių detalių ir simbolių, ilgų dialogų ar monologų, kartais net atrodo, jog juose lengvai galima pasimesti Išties, evangelisto Jono tikslas — ne tiek pateikti informaciją apie Jėzų, kiek mus labiau priartinti prie Jo gyvenimo slėpinio.

Tarp septynių, Jono atpasakojamų, Jėzaus padarytų stebuklų, kuriuos jis vadina ženklais — Galilėjos Kanos vestuvės 2,valdininko sūnaus išgydymas 4,išgydimas Betzatoje 5,duonos padauginimas 6,ėjimas vandeniu 6,neregio išgydymas 9, — Lozoriaus prikėlimas 11, yra tarsi branduolys, jungiantis ir tuo pačiu reziumuojantis Viešpatie prašau padėti man numesti svorio Evangelijos etapus: Jėzaus pradžią ir viešą gyvenimą bei Jo ėjimą į mirties ir Prisikėlimo slėpinį.

Išties, Lozoriaus — to, kurį Jėzus myli, prikėlimas yra ženklas būsimosios Dievo šlovės, kuri bus apreikšta paties Jėzaus gyvenime, o per Jį ir tuose, kurie tikėjimu Jį priims.

Brolio Pauliaus Vaineikio sekmadienio mintys

Nors Lozoriaus prikėlimas ir negali prilygti paties Jėzaus prisikėlimui, jame jau galime įžvelgti esminę Gerosios Naujienos mintį — galingą Dievo pergalę prieš mirtį. Dabar detaliau pažiūrėkime į kiekvieną šio pasakojimo dalyvį bei pabandykime atpažinti kokia skirtinga gali būti žmogaus laikysena gyvenimo ir mirties slėpinio akivaizdoje — gal kuriame nors iš šių personažų atpažinsime save?

Pardėkime nuo paties Lozoriaus. Visame pasakojime jis neprataria nė žodžio, nieko nežinome nei apie jo ligą, nei kokia buvo jo mirties priežastis. Jėzus netgi kalba apie jo mirtį kaip apie tam tikros rūšies miegą 11, Kaip bebūtų, Lozorius mirė ir buvo palaidotas.

Čia galėtume paklausti: kokia jėga išplėšė Lozorių iš mirties nagų, kas pabudino jį iš mirtimi užliūliuojančio miego — ar draugystės ir meilės jėga, ar Jėzaus dieviško autoriteto galia? Pasakojimo tekstas, atrodo, mus labiau veda prie antrojo varianto.

Lozorius išėjo iš kapo, bet dar kaip numirėlis!

Pamąstymas

Lozorius buvo prikeltas, bet vis dar lieka mirtingas. Jam reikia kitų pagalbos, kad galėtų laisvai eiti — eiti neatsigręžiant, susitaikius su mirties praeitimi ir pasiruošus naujam laisvės gyvenimui. Koks jis bus, tas naujas Lozoriaus gyvenimas? Ar ne toks kaip mūsų visų, mirtingųjų — su naujais iššūkiais ir atradimais, o taip pat, neišvengiamai, ir su praradimais? O kiek iš mūsų gyvena taip lyg jau būtų mirę — apraizgyti mirties paklodėm, užliūliuoti mirties lopšinės? Ar negalėtume kiekvienas savyje atpažinti tos mūsų tikrovės dalies, kurią teisėtai galima būtų pavadinti Lozorium?

Kas mus pašauks vardu, kas pabudins, kas prikels? Dvi seserys — Morta ir Marija, kurias puikiai pažįstame iš Luko evangelijos pasakojimo 10, — aktyvioji ir kontempliativioji. Viena, sukniubusi prie Jėzaus kojų, verkia ir neprašo nieko, tiesiog išlieja savo širdgėlą ir skausmą, kita, nors ir begalinio skausmo veriama, be ašarų, be Viešpatie prašau padėti man numesti svorio, be pagiežos priima brolio netektį visu savo tikėjimo radikalumu. Kada reikia verkti, o kada tiesog tikėti — štai klausimas, kurį galėtume kiekvienas savęs paklausti.

PAŽVELKIME Į MARIJĄ / Prel. Dr. F. BARTKUS

O gal galima verkiant tikėti ir tikint verkti — lygiai kaip būnant aktyviu kontempliuojant? Kurioje iš reakcijų save labiausiai atpažįstame? Ar nesame tie, kurie, skausmo ar iššūkių akivaizdoje, mėginame pabėgti minimalizuojant problemą arba užkietinant širdį? Morta ir Marija niekur nebėgo, tiesiog atėjo pas Jėzų tokios, kokios yra — su tikėjimu ir verksmu, bet tikros. Galiausiai Jėzus, koks Jis atsiskleidžia šiame pasakojime? Kaip būdinga Jono evangelijai, — paslaptingas, prieštaringas?

Kodėl delsė ateiti? Kaip suprasti Jo asmens paradoksą — susigraudinęs dėl mylimojo draugo mirties ir dėl mylimų draugių širdgėlos, užtikrintas savimi ir savo Tėvu, jog bus isšklausytas, dar net neįvykus stebuklui?

Išties, kas Jis yra — iš vienos pusės ekstremaliai žmogiškas, is kitos pusės, ekstremaliai dieviškas? Yra bemaž aišku, jog Jonas konstruoja šį pasakojimą iš asmeninės Prisikėlusiojo patirties — tos patirties, kurios mes dar nepatyrėme, nors ir tikėjimu jau slėpiningai ja gyvename.

Ir šis klausimas nėra anaiptol retorinis! Į ofisą įbėga vos kvapą atgaunantis darbuotojas. Manęs ką tik vos nenušovė. Kaip kasdien ėjau nusipirkti sumuštinį. Staiga pamačiau policijos mašiną su įjungtais švyturėliais.

Katras yra vyresnis — kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

Ji skriejo tiesiai į mane. O už manęs staiga sustojo kita mašina, iš jos iššoko vaikinai ir pradėjo šaudyti į policininkus, tie atgal. Aš parkritau ant asfalto ir girdžiu, kaip kulkos švilpia virš mano galvos.

Tada vienas iš bendradarbių paklausia. Spėkite, koks jo klausimas. Šios dienos evangelija parodo, koks destruktyvus gali būti toks siaurumas. Tačiau tai darydamas jis iškėlė grėsmę patogiam nusistovėjusiam religingų žydų vadovų gyvenimui. Jie negalėjo suprasti, kaip Dievas gali veikti per ką nors kitą negu jie?

Viešpatie prašau padėti man numesti svorio

Dar nuogąstavo, jeigu žmonės pradės matyti, kad Dievas veikia ir šalia jų valdomų struktūrų, tada iškils grėsmė jų autoritetui. Baimindamiesi dėl savęs jie pro akis praleido faktą, kad Dievas šitaip jau veikia. Beje ir Popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas Evangelii gaudium drąsiai sako, kad jauni žmonės ieško Dievo naujose vietose Ar šiandienėje situacijoje ir mes nesame drąsinami atvirai ir kūrybingai ieškoti Dievo, įvairiais būdais ir įvairiose vietose.

Aniems fariziejams labiau rūpėjo tai, kad Jėzus veikia ne per juos.

KAIP NUMESTI SVORIO - VLOG№4

Jiems, kaip Čikagos ofiso darbuotojams įdomiau sumuštinis, nei bendradarbio likimas. Tiek vieni, tiek kiti nemato svarbiausio. Tautos seniūnai sugalvojo kaip diskredituoti Jėzų. Jie apkaltina jį dirbus šeštadienį, pažeidus religinį įstatymą.

Ir prancūzai pradėjo švęsti: moterys, degtinė, linksmybės. Maskva tuščia — gerk vyną iki žemės graibstymo. Ir kuomet jis su rusų armija sugrįžo į Maskvą, iš prancūzų armijos nieko nebuvo likę, — jie buvo virtę valkatomis ir alkoholikais.

Net jei aklojo išgydymas ir yra Mesijo atėjimo ženklas, jie tai turėjo žinoti iš Raštųnet jei aklo žmogaus tėvai liudijo, kad jis gimė aklas, taigi išgydymas tikrasjie nepripažįsta, kad tai Dievo veikimas. Skaitinio pabaigoje aiškėja, kad jie patys akli. Ši evangelijos ištrauka kviečia mus melsti, kad Dievas atvertų mūsų akis. Šventyklos vadovai ir fariziejai manė, kad to nereikia, kad patys viską teisingai supranta ir žino.

Jie negali patikėti paprastu žmogumi iš Nazareto. Ir mes kartais galvojame, kad viską pilnai suprantame, nuveiksime patys. Dievo tikrovė ir tai kaip mes ją suvokiame ne būtinai sutampa. Nors pranašai ir skelbė, bet niekas nesitikėjo Mesijo iš Nazareto.

O kaip su mumis?

Biblijos teminė rodyklė

Nors Biblija moko, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, bet ar mes nesusikuriame Dievo pagal savo paveikslą ir tada vargstame su juo.

Gal bandome Jam nurodyti, kaip veikti, kaip išspręsti mūsų problemas. Kas galėtų pasakyti, ar iškylantys sunkumai nėra proga mums geriau suvokti, kas gyvenime iš tikrųjų yra svarbu?

Autorius: System Publikuota: Jau trys dienos, kaip su livinn. Ne dėl to, kad maistas būtų neskanus — maistas nuostabus! Tuoj jums papasakosiu apie ekologišką košę su uogytėm, apie agavų sirupą ir kitus skanėstus, kurių paragavus, nesinori nieko kito, tik jų. Ir jeigu vieną kartą pabandytumėt, jūs nė už ką nebenorėtumėt grįžti prie įprastų produktų. Tačiau iš pradžių papasakosiu apie sunkumus.

Melskime šviesos pamatyti, kad Dievas jau veikia mūsų tarpe, prisidėti kviečia mus. Graikija, Korintas, uostas, su įvairių žmonių, naujienų, prekių, idėjų ir tikėjimų gausa. Per du kartus Paulius šiame mieste praleido apie 18 mėnesių.

Viešpatie prašau padėti man numesti svorio kaip aš numesiu svorio

Laiško pradžioje jis mini, kad atvyko taikyti Korinto krikščionių. Pasidalinimas viena iš Korinto bendruomenės bėdų.

Pamąstymas – Puslapis 14 – Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Kai kurie tyrinėtojai sako, kad ši bendruomenė iš tiesų turėjo nemažų problemų, nes Pauliui prireikė rašyti dar ir antrą laišką. Spėju, ne vienas esate buvęs Graikijoje. Kokie vaizdai iškyla prieš akis pagalvojus apie ją, net ir tiems, kurie toje šalyje nesilankėme. Gal pagalvojame apie įspūdingas šventyklas, apie prasmingas ir šiandien nepraradusias reikšmės jų dramas, apie salų paplūdimius Ir be abejo apie graikų filosofiją. Atrodo senovės graikams labai rūpėjo filosofija. Ko gero labiau kai jūs kabanti jūs numesti svorio mūsų laikų žmogui.

Kai apaštalas Paulius apsilankęs Graikijoje pastebėjo, kad daugelis graikų buvo pasiskirstę į filosofines mokyklas, ar stovyklas.

Pavyzdžiui, buvo Heraklito pasekėjų, kurie manė, kad pasaulis nuolatos kinta. Kiti sekė Parmenidu, kuris teigė, kad pasaulis yra nekintamas. Buvo ir Platono sekėjų, kuris kalbėjo apie vidinę atmintį, apie idėjų pasaulį. Anot jo pasaulis yra mišinys iš tikrovės ir to, ką apie ją galvojame. Buvo ir Aristotelio sekėjų, kuris sakė, kad pasaulis yra toks, koks ir atrodo.

Sekmadienio homilija

Tikrovė egzistuoja ir mes pajėgūs ją suvokti. Apaštalas Paulius, susiduria su šiais žmonėmis pats giliai nepažindamas graikų filosofijos ar filosofijų, neturėdamas iškalbos, neįvaldęs retorikos meno. Tačiau Pauliui reikia skelbti Jėzų ir išsilavinusiems Graikijos žmonėms. Pastebime, kad jau nuo pat pradžių turime reikalą su krikščionybės įkultūrinimu. Kitaip sakant Pauliui iškilo iššūkis, kaip kalbėti apie Jėzų filosofams.

Taigi ne nuostabu, kad Paulius nesijautė drąsiai prieš tuos filosofijas išmanančius žmones. O kiek kartų mes jautėmės nedrąsiai su savo šlubuojančiais krikščionybės argumentais, kukliomis istorinėmis žiniomis, kiek kartų nežinojome kaip atsakyti į kritiką ar priekaištus?

Kokia tavo filosofinė mokykla, pagal kokį filosofinį modelį tu supranti pasaulį, kokia filosofija remiasi tavo išmintis? Graikai klausia Paulių. Paulius sako, aš atvykau ne tam, kad jus įtikinčiau žmogiška iškalba ir išmintimi.

  • Įst 28, 47 Netarnavai Viešpačiui, savo Dievui, su džiaugsmu ir linksma širdimi, turėdamas visko, 48 tai tarnausi priešui, kurį Viešpats tau siųs; kęsi badą, troškulį, nepriteklių ir vargą.
  • Prarasti įvairius riebalus
  • WM Bible Study - Mission to Serve () (Lithuanian) by Salvation Army IHQ - Issuu
  • Jame kūniškai gyvena visa Dievybės pilnatvė.
  • ГЛАВА 67 - Сьюзан? - Тяжело дыша, Хейл приблизил к ней свое лицо.

Mano žinia ir mano mokymas nesiremia įrodymais ar įmantriais proto išvedžiojimais, o tikėjimo, Šventosios Dvasios galia. Filosofija gera, svarbi ir būtina, tačiau jos išmintis neprilygta Dievo išminčiai. Tai yra Pauliaus žinia naujiems krikščionims Korinte ir mums Vilniuje kai esame gundomi nuvertinti savo tikėjimą.

kaip lieknėti menopauzės metu

Paulius nesistengia filosofiniais ar kitokiais argumentais įrodyti korintiečiams, kad Dievas yra. Jis nesinaudoja graikų kalbėtojų išpuoselėta iškalbos įtaiga, o skelbia Jėzų ir būtent nukryžiuotą.

Skelbia Viešpatie prašau padėti man numesti svorio, kurį pats Viešpatie prašau padėti man numesti svorio patyrė, kuris perkeitė jo gyvenimą, dėl kurio jis pasirengęs gyventi, kentėti ir mirti.

Svarbi informacija