Vito svorio metimo sopranai

Tik mūs jauni broleliai dainelių nedainuos Verk, tėviškėle!. Pamenu, dar mažą tėtis nusivedė mane į dėdės Antano, išleidžiamo į būtinąją tarnybą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, palydas. Nenusakomai graudus, su gausiom suaugusių žmonių, artimųjų ir draugų ašarom ir glėbesčiavimais atsisveikinimo su išleidžiamu naujoku akimirksnis giliai įstrigo į atmintį. Nors tarnauti tekdavo ne kažkur tolimoje Rusijoje, bet čia pat Lietuvoje, vos už kelių dešimčių kilometrų, tačiau iš rekrūtų laikų likęs ilgo išsiskyrimo įvaizdis buvo giliai įsirėžęs kaimo žmonių sąmonėje.

Tarnavimas kariuomenėje tuomet buvo laikomas didele garbe ir daugelis "pilnapadžių", kurių neimdavo, labai pavydėjo naujokams - jautė savo nepilnavertiškumą. Jau rugsėjo viduryje "išvaduotojai" paskelbė dalinę mobilizaciją į sovietų armiją. Suvalkijos lygumų vyrai, dar vokiečių okupacijos metu gaudyti į Vermachtą ir kitas reicho tarnybas, netarnavę rudajam okupantui, nesiruošė tarnauti ir raudonajam rytų grobikui.

Tik maža dalis lėtesnių kaimo vyrų, paklusę pirmajam šaukimui, atėjo į mobilizacijos punktus ir netrukus beveik neapmokyti buvo pasiųsti į frontą. Dauguma šaukiamųjų stengėsi išvengti šios tarnybos.

1. Geras #10, 10/20/ by R Media Network - Issuu
2. Kavitacijos riebalų nuostolių šalutinis poveikis
3. The Godfather — italų rašytojo Mario Puzo kriminalinis romanas, išleistas metais, pasakojantis apie italų mafijos tėvo Vito Korleonės išgyvenimus mafijos valdomame Niujorke.
4. Riebios įžymybės.
5. 10 būdų, kaip numesti svorio BBC
6. ama объявления (22 стр.) - lcta.lt

Vieni stojo dirbti į sukarintą geležinkelio tarnybą, kiti miško paruošimo darbuose gavo vadinamąsias "broniruotes" - buvo laikinai atleisti nuo karinės prievolės. Didžiausia šaukiamųjų vyrų dalis stengėsi pasislėpti: sodybose kasė bunkerius, po sukrautais klojimuose javais įsiruošė slėptuves, slėpėsi palėpėse.

Iš pradžių ši slapukavimo taktika pasiteisino. Karo veiksmų placdarmui pasistūmėjus į Rytprūsius, miškuose sutelkti rezerviniai fronto daliniai buvo permesti arčiau fronto.

Žmonės lengviau atsikvėpė, tačiau ilgiau džiūgauti neteko. Į rezervistų vietą prigužėjo pasieniečių, vietinių žmonių vadintų "žaliakepuriais", ir karinės-politinės žvalgybos NKVD dalinių.

Pašerti amerikoniškais kiaulienos konservais, apauti amerikoniškais "branavykais", apvilkti angliško diagonalo apranga, visuomet sotūs ir nejausdami apkasų žiaurumų, jie lyg parazitai šliaužė paskui frontą. Jų paskirtis - gaudyti dezertyrus, užtikrinti sovietinės armijos užnugario saugumą nuo galimų priešo diversijų bei desanto. Pirmose fronto linijose pusalkaniai, į apdriskusias, dažnai lyg rėtis sušaudytas palaidines sukišti Vito svorio metimo sopranai sovietinės imperijos gynėjai, šaukdami: "ur-r-aa!.

Za Staliną!. Vėl aidėjo Pagraižio, Švenčiaviškio, Šiliuko pamiškėse įrengtuose apmokymų poligonuose kulkosvaidžių ir automatų salvės, sproginėjo granatos. Pamiškių kaimų sodybos, Šilavoto ir Ingavangio mokyklos, paverstos kareivinėm - sovietinėm "kazarmėm", dieną naktį drumstė žmonių gyvenimą. Tvarkingesniuose Šilavoto, Šiūrupio, Degimų kaimų ūkiuose įsikūrė dalinių štabai. Jei fronto rezervistai buvo labiau atskirti nuo vietinių gyventojų, tai "žaliakepuriai" čia jautėsi pilnateisiais šeimininkais.

Tiesa, su vietiniais gyventojais ir jaunimu kol kas elgėsi gana pakenčiamai ir santūriai. Mikalinės kaimo gyventojo Motiejaus Baltrušaičio sodyboje įsikūrusio "žaliakepurių" štabo pulkininkas šeimininko sūnus Antaną, Klemensą ir Juozą užtikrino: "Poka my zdies, opasnostj vam ne grozit, kogda uidiom - vam chudo budėt" Kol mes čia, pavojus jums negresia, kai išeisim - bus blogai.

Iš tikrųjų -spalio pabaigoje iš Šilavoto apylinkių Vito svorio metimo sopranai pasieniečių dalys persikėlė į Kazlų Rūdos miškus. Nepavykus pirmajam vyrų mobilizacijos etapui, "žaliakepuriams" karinė vadovybė įsakė prievarta paimti vyrus - surengti rekrūtų gaudynes. Iš pradžių medžioklės buvo nereguliarios, stichinės, vėliau "įgavo pagreitį". Prieš Vėlines pamiškės gyventojo Pijaus Kursevičiaus sodyboje buvę keli kaimo vyrai, dar iš tolo pamatę nuo Šilavoto nuokalnėn į pagirį besiartinančius "žaliakepurius", jų nepastebėti pasitraukė į Švenčiaviškį.

• Pats parkas įkurtas tam, kad būtų apsaugotas vingiuotų Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, jų santaką supantys miškai.
• Ar gervuogės degina riebalus
• Ross svorio netekimas
• Kaip numesti svorio su eutiroksu

Nieko nesumedžioję kareiviai praėjo pamiške ir, aplenkę Rimų kiemą, pro alksnynėlį pasuko Baltrušaičių sodybos link. Pildėsi čia gyvenusio štabo pulkininko pranašystė.

(6) (02/08//14/) by Geras Lithuanian newspaper - Issuu

Broliai Antanas, Juozas ir Klemensas su keliais kaimo vyrais-statybininkais atstatinėję sudegusį tvartą laiku pastebėjo nuo pamiškės ateinančius enkavedistus. Metę įrankius, negalėdami trauktis į Švenčiaviškį, per plyną lauką nubėgo Jiesios pakrantės krūmų link.

Laimingai pasiekę krūmus ir perbridę Jiesią, bėgliai pasinešė į Rūdgirės pusę. Kol pribėgę enkvedistai kapanojosi per Jiesią, jauni vyrai atsiplėšė dar toliau. Bėgliai, prisidengdami Mikalinės kaimo trobesiais, kareivių apšaudomi pasiekė Rūdos girios pakraštį.

Išgirdę šūvius, į girią atbėgo ir daugiau Mikalinės, Rūdos ir Raudonupio kaimo vyrų. Trumpa vėlyvo rudens diena ėjo vakarop, ir kareiviai į mišką įsmukusių vyrų toliau nepersekiojo.

Kiek pašaudę pamiškėje, kareiviai pasuko į Šilavotą.

Sutemų šešėliams tirštėjant, susiūkčioję išblaškyti bėgliai susirinko į būrį ir pasitarę nuėjo gilyn į Rūdgirę. Nepriėję Červiškės laukymės, sausesnėje vietą susikūrė laužą. Įsidegančio laužo liepsnų žaismas vyrus veikė raminančiai, įtampa atlėgo. Pamažu vyrams aprimus, vienas kitas ir juokauti pabandė: matė, kaip anas murkdęsis Jiesioje, kurią gerai įsibėgėjus galima lengvai peršokti Tačiau padėties rimtumas vertė vyrus pagalvoti apie ateitį.

Jau gerokai sutemus visi pasijuto vos ne iki juosmens permirkusiais drabužiais beesą. Ilgą, gana vėsoką spalio naktį džiovindamiesi rūbus ir apavą, vyrai praleido prie laužo.

Porą dienų pratūnoję miške, pagaliau slapčiomis parsigavo į namus ir persirengė šiltesniais drabužiais. Prasidėjo naujas, pilnas pavojų ir netikėtumų slapstymosi metas. Kartą pamokyti vyrai buvo daug atsargesni.

Gaudynių atoslūgis vos ne vogčiomis baigė suręsti anuomet nebaigtą statyti tvartą. Lapkričio pradžioje eilinių gaudynių metu "žaliakepuriai" sugavo du mūsų apylinkės vyrus: Petrą Juodsnukį ir Kazį Gudauską iš Pajuodupio.

Apkūnus garsenybės

Kareivių apšaudytas Pijus Kursevičius paspruko. Vyrus nuvarė į Marijampolės karinį komisariatą ir su grupe kitų rekrūtų traukinio prekiniame vagone vežė į Kauną. Pravažiavus Mauručių geležinkelio stotį, ties Garančiškės giria, išlupę vagono lentas abu vyrai pabėgo.

Ilgus trumpų lapkričio dienų vakarus besislapstantys vyrai dažnai praleisdavo mano tėviškėje - Peslėje. Apie penkių hektarų pasoda - laukymė Švenčiaviškio girioje, nuo seno vietinių gyventojų vadinama Pesliuke peslių-vanagų nuolatinė perėjimo vietavėliau partizanų praminta "Afrika", buvo geras prieglobstis besislapstantiems vyrams. Tą vakarą kaip paprastai Pesliukėje vakarojo keli kaimo vyrai ir išsijuosę pliekė "durnių".

Prieš vidurnaktį subildėjo pirkios lauko durys. Su balzgano šalto oro kamuoliais į prikūrentą ir prirūkytą trobą įvirto bėgliai - Petras ir Kazys. Po akimirkos Pagirėlių kaimo bernas Senavaičio Kazys, kaimynų ir aplinkinių Vito svorio metimo sopranai kaip linksmų plaučių "štukorius", pirmas iš vyrų atgavo žadą.

Nutaisęs kuo rimčiausią miną, ne pagal sudėjimą laibu dainingu Vito svorio metimo sopranai išpyškino: - Tai ką, vy Gerą valandą nuo kvatojimų kilnojosi senučiukės pirkelės lubos! Senokai jos buvo girdėjusios skardų, nerūpestingą jaunų vyrų juoką Sovietų karinė vadovybė smarkiai ruošėsi lemiamam Rytprūsių ir Karaliaučiaus šturmui. Vokiečių Kuršo grupuotės bei Klaipėdos krašto flangas taip pat pareikalavo daugiau "patrankų mėsos".

Lapkričio Vito svorio metimo sopranai vyrų gaudynės mūsų krašte kiek aprimo. Iš Šilavoto ir apylinkių išsikraustė ir "žaliakepuriai". Šilavote pastatytas pirmasis miestelyje mūrinis pusantro aukšto ligoninės-ambulatorijos pastatas. Nuo pirmųjų jos atidarymo dienų ligoninės vedėju dirbo jaunas, smulkaus sudėjimo, mielų veido bruožų juodruvo gymio lenkas gydytojas Z.

Visuomet atidus ir mandagus, rausvomis lyg Vito svorio metimo sopranai vyšnia mergaitiškomis lūpomis besišypsantis gydytojas greitai užsitarnavo vietinių kaimo žmonių pasitikėjimą ir pagarbą.

Kaip ir parapijos klebonas Jonas Kubilius, parapijiečių vadintas "mūsų klebonėlis Jonukas", jaunasis ambulatorijos vedėjas vietiniams tapo "mūsų daktariuku". Tai buvo tikras "dūšia-žmogus", kaip sakydavo nuolatiniai jo ligoniai, kurio vien mergaitiškų lūpų šypsena ir tyliai sodrus, be akcento baritoniuku tartas žodis veikdavo geriau negu vaistai.

Antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, ligoninėje įsikūrė karinių dalinių, dislokuotų Šilavoto apylinkėse, sanitarinis centras. Ambulatorijai Vito svorio metimo sopranai paliktas tik gydytojo kabinetas ir maža patalpėlė procedūriniam skyriui.

Spalio 23 dieną sovietų armijai užėmus Kudirkos Naumiestį ir Kybartus, NKVD žaliakepurių daliniai iš Šilavoto ir apylinkės miškų buvo perkelti arčiau fronto.

Išsikėlus kariniam sanitariniam punktui ir nebelikus Šilavote nuolatinės karinės įgulos, ligoninės pastate įsikūrė milicija.

Iškuopę raudonosios kariaunos paliktus sovietinės kultūros "šedevrus", į dviaukštę medinę mokyklą grįžo teisėti šeimininkai - mokiniai. Nors ir pavėluotai, prasidėjo pamokos.