Vox svorio netekimas,
Bando sulieknėti, bet jaučiasi riebesnė maksima kartojama ne vieną dešimtmetį. Ją galima išgirsti iš kūno rengybos trenerių, ekrano žvaigždžių, maisto produktų ir gėrimų gamintojų ir netgi gydytojų.
Stray dog rescued almost too late comes back to life - Richard's story
Mintis, kad ledai ar šokoladukas prieš arba po aktyvios treniruotės nepakenks, padeda visiems — ir sporto salėms, pardavinėjančioms abonentus ir personalines treniruotes, ir produktų parduotuvėms, ir mums patiems: malonu save pagirti už teisingą gyvenimo būdą. Problema tik viena: viskas visai ne taip.
Nukrito svoris? Neskubėkite džiaugtis – tai gali įspėti apie keletą ligų
Pateikiame pagrindines žurnalistės išvadas. Judėjimas pervertinamas Paplitęs įsitikinimas, kad šiuolaikiniai žmonės priauga daug svorio, nes vidutiniškai judame daug mažiau, nei mūsų protėviai. Todėl tyrėjai mėgsta tyrinėti tautas, išlaikiusias pirmykštį gyvenimo būdą, kai vyrai kiauras dienas laksto, medžiodami žvėris, o moterys prižiūri ūkį ir vaikus. Antropologas Hermanas Pontzeris iš Hunterio koledžo išvyko vox svorio netekimas Tanzaniją stebėti hadzų, lig šiol gyvenančių medžiotojų ir rinkėjų gyvenimą.
Kai paskaičiavo, kiek kalorijų jie eksperimente dalyvavo 18 — 75 metų amžiaus 13 vyrų ir 17 moterų sunaudoja per dieną, rezultatai nustebino: lieknieji medžiotojai rinkėjai eikvodavo tiek pat energijos, kiek ir šiuolaikiniai amerikiečiai ar europiečiai. Kaip tai paaiškinti?
Visų pirma, sunaudojamų kalorijų kiekis priklauso ne tik nuo judėjimo, bet ir nuo tūkstančiams kitų mūsų organizme vykstančių ir gyvybę palaikančių procesų sunaudojamos energijos. Šio ir kitų neakivaizdžių organizme vykstančių procesų įtaka nepakankamai įvertinama.
- Nukrito svoris? Neskubėkite džiaugtis – tai gali įspėti apie keletą ligų - DELFI Sveikata
- Sąmokslas atskleistas: norint numesti svorio, nereikia sportuoti
- Riebalų degintojas t9
Tai, kad hadziai nenaudoja daugiau kalorijų nei mes, gali rodyti kitą paprastą faktą: jie nepersivalgo. Fizinis krūvis vis vien reikalingas Net jei bėgtakis jūsų apimčių niekaip nepakeis, atsisakyti vox svorio netekimas nevertėtų, tvirtina Belluz: vox svorio netekimas pratimai naudingi kūnui ir protui.
Garsios nepriklausomų tyrimų organizacijos Cochrane darbas parodė, kad pratimai svorį sumažina nedaug ir efektyviausi, kai derinami su specialia dieta, tačiau sumažina vox svorio netekimas kraujagyslių ligų ir diabeto išsivystymo riziką netgi tiems, kas nesulieknėjo. Kiti tyrimai taip pat patvirtina, kad reguliarios apkrovos mažina demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo riziką ir padidina kognityvinius gebėjimus. Galų gale, jei neseniai sulieknėjote, pratimai padės išlaikyti svorį naujame lygyje.
Kodėl nesuplonėsite sporto salėje: 7 dalykai, kuriuos reikia žinoti - lcta.lt
Patys savaime pratimai naudos neduoda Kaip jau minėta, sporto salės išties naudingos, jei derinamos su teisinga mityba. Daugelyje eksperimentų su maratonuose dalyvavusiais žmonėmis, dvyniais, moterimis po menopauzės ir kitomis žmonių grupėmis, deginusiais kalorijas treniruotėmis, geriausiu atveju buvo stebimas svorio sumažėjimas keliais kilogramais, pabrėžia Belluz. Tyrimų sąrašą galima tęsti. Pusšimtį metų egzistuojanti idėja, kad energijos eikvojimas sudegins proporcingą skaičių kalorijų, dabar laikoma pernelyg supaprastinta — mokslininkai organizmo energijos balansą nagrinėja kaip kintančią ir prisitaikančią sistemą.
Judėjimas sudegina mažiau kalorijų, nei atrodo Deja, tai tiesa. Kaip sako Alexxai V. Dalis to tenka judėjimui, kurį mes ir taip atliekame kiekvieną minutę, netgi nesitreniruodami. Didžioji energijos dalis tenka bazinio metabolizmo palaikymui, tai yra, funkcijoms, kurias organizmas atlieka ramybės būsenoje: kvėpavimas, širdies darbas,medžiagų apykaita ir t. Ir tik tai, kas lieka, tenka judėjimui.
Štai todėl judėjimo aktyvumo didinimas kalorijų sunaudojimą ir svorio mažėjimą paveikia taip nežymiai. NIH sukurtas modelis rodo, kad 90,5 kg sveriančiam žmogui pradėjus vidutiniu tempu bėgioti po 60 minučių keturis kartus per savaitę ir nepradėjus vartoti daugiau kalorijų, nei prieš pradedant treniruotes, per mėnesį jis neteks kiek daugiau, nei poros kilogramų. Jei kalorijų suvartojimas padidės, rezultatas bus dar kuklesnis.
Pratimai gali trukdyti mesti svorį Tai, kiek judame, susiję su tuo, kiek valgome. Akivaizdu, pradėjus eikvoti daugiau energijos, organizmas stengiasi nuostolius papildyti ir signalizuoja, kad praalkome. Šis alkio jausmas gali mus priversti suvalgyti net daugiau, nei sudeginome.
Čia yra ir psichologinis aspektas: po treniruotės žmonės gali suvalgyti daugiau, ne įprastai, nes jiems atrodo, kad jie vox svorio netekimas baisingai daug kalorijų. Galiausiai, daugelis po treniruotės sumažina savo normalų aktyvumą, taip niveliuodami dalį teigiamo efekto, primena Belluz.
Viename tyrime metais mokslininkai tris mėnesius kamavo septynias dvynių poras, pripratusias prie nejudraus, sėdim gyvenimo būdo, — vertė juos po dvi valandas kone kasdien minti velotreniruoklio pedalus.
Bandomieji buvo maitinami tik laboratorijoje, taip palaikant kalorijų suvartojimą tame pačiame lygyje. Mokslininkų nuomone, tai įvyko arba dėl bazinio metabolizmo vox svorio netekimas, arba žmonės mažiau energijos eikvojo nesitreniruodami.
Jauna moteris išgirdo mirtiną diagnozę: vienintelis simptomas – staigus svorio kritimas
Kuo daugiau treniruojiesi, tuo daugiau sudegini? Dar yra energijos vartojimo plato hipotezė.
Kodėl nesuplonėsite sporto salėje: 7 dalykai, kuriuos reikia žinoti Sportas — sveikata. Ir tik tiek. Norint sumažinti svorį, reikia išeikvoti daugiau, nei suvartojate. Ši maksima kartojama ne vieną dešimtmetį. Ją galima išgirsti iš kūno rengybos trenerių, ekrano žvaigždžių, maisto produktų ir gėrimų gamintojų ir netgi gydytojų.
Nesename Hermano Pontzerio darbe nustatyta, kad energijos sąnaudos nebūtinai proporcingos fiziniams krūviams. Padalijęs suaugusius tiriamuosius į tris grupes, Pontzeris pamatė, kad vidutiniškai aktyvių sportu užsiima 2—3 kartus per savaitę energijos sąnaudos didesnės už sėdimo gyvenimo būdo atstovų, o taip pat, kaip tai paradoksaliai beskambėtų, už besitreniruojančių beveik kasdien.
Tai yra, pasiekus tam tikrą apkrovos lygį, energijos sąnaudos nustoja didėti.
Tokia išvada prieštarauja tradiciniams įsivaizdavimams, kuriais grindžiamas įvairiausių sporto aktyvumo matavimo prietaisų veikimas, — kad treniruočių trukmės ir sudeginamų kalorijų kiekio priklausomybė yra tiesinė.
Pontzeris daro prielaidą, kad žmogaus organizmas moka nustatyti energijos sąnaudų ribą, kad pernelyg daug neprarastų.
Related Articles
Kol kas tai tik hipotezė. Nuo blogos mitybos neįmanoma pabėgti Pusę amžiaus girdime, kad fizinė kultūra padės laimėti prieš nutukimą; ši idėja imponuoja, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų ir saldumynų gamintojams, kurie palaiko įvairius sveikatinimo renginius ir sporto šventes.
Dabar daugelis mokslininkų siūlo šiuos įsivaizdavimus peržiūrėti. Sara Kirk, nutukimo specialistės iš Dalhousie universiteto Kanadoje nuomone, juose slypi potencialus pavojus, nes žmonės, besitikintys viso viršsvorio atsikratyti sporto salėje, nepakankamai įvertina maitinimosi įtaką svoriui. Ką daryti? Remiantis JAV tyrimų projekto National Weight Control Registry surinkta informacija, sėkmingai atsikratę viršsvorio turi kelis bendrus bruožus.
Jie sveriasi kiekvieną savaitę, riboja kalorijų suvartojimą ir stengiasi laikytis atokiau nuo pernelyg riebaus maisto.
Be to, jie seka porcijų dydį ir reguliariai sportuoja. Čia svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas ne pakeičia, vox svorio netekimas papildo maitinimosi ribojimą.
