Ed mcguire svorio metimas
Vaikų smulkiosios motorikos raidos principai ir ypatumai Jud÷jimo sistemą sudaro bendrieji ir smulkieji judesiai. Bendroji ed mcguire svorio metimas apima viso kūno ar viršutinių ir apatinių galūnių judesius, pavyzdžiui, lokomociniai veiksmai ÷jimas, b÷gimas, šuoliai ir kt.
Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone. Redakcija uþ reklamos turiná ir kalbà neatsako. Visi þurnale minimi vaistai turi bûti vartojami, atsiþvelgiant á naujausià vaistø vartojimo informacijà. Visos ar bet kurios þurnale spausdinamos medþiagos dalies dauginimui ir platinimui bet kokia forma ir priemonëmis ne asmeniniams tikslams bûtinas raðtiðkas leidëjo sutikimas. Maketavo V.
Smulkioji motorika — judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys. Tai pirštų, riešo, koordinuoti akių ir rankos judesiai, akių judesiai Malina, Bouchard, ; Amundson, Weil ; Ališauskien÷ ir kt. Vaiko motorin÷ sistema vystosi pagal bendruosius raidos principus Gesell, Amatruda, ; Ališauskien÷ ir kt. Tai priklauso nuo genetikos, lyties, aplinkos, motyvacijos ir ugdymo bei kitų veiksnių. Naujagimiui būdinga daug įgimtų refleksų. Vienas iš jų — griebimo refleksas. Palietus naujagimio delną, jo pirštai linkdami tvirtai sugriebia palietusiojo pirštą.
Šis refleksas išnyksta kūdikiui sulaukus 3—4 m÷nesių Prasauskien÷ ir kt. Naujagimiui būdingas lenkimas d÷l fiziologinio lenkiamųjų raumenų hipertonuso.
Vieni smulkiosios motoriniai įgūdžiai susiję su kitais ir lav÷ja tam tikra seka.
smulkioji motorika
Sąmoningas griebimas atsiranda tik išmokus siekimą, o manipuliavimas neįmanomas neišlavinus griebimo Gallahue, Ozmun, Primityvūs siekimo, griebimo ir objekto paleidimo judesiai susiformuoja maždaug iki ed mcguire svorio metimas metų amžiaus Gallahue, Tikslesnį, išsamesnį ir tolesnį griebimo judesių lav÷jimą yra pateikęs S.
Illingworth Kaip jau min÷ta, gimus kūdikiui dominuoja griebimo delnu refleksas. Jis gali sugriebti į delną įd÷tą daiktą, bet jo paleisti dar ed mcguire svorio metimas. Ed mcguire svorio metimas m÷nesių kūdikis siekia ir griebia daiktą, manipuliuoja juo, pradeda perimti daiktą iš vienos rankos į kitą.
Šešių—devynių m÷nesių vaiko formuojasi radialinis griebimas daiktus pradeda laikyti nykščiu, pirštais ir delnu, tačiau nykštys dažniausiai lieka šone ir imant daiktą nedalyvauja.
- Сьюзан знала, что без «ТРАНСТЕКСТА» агентство беспомощно перед современным электронным терроризмом.
- Požiūris į svorio metimą
- Neurologijos seminarai m. Nr. 1(67) by Dalius - Issuu
Apatinis pincetinis arba žnyplinis griebimas formuojasi devynių—dvylikos m÷nesių, o viršutinis pincetinis arba žnyplinis griebimas — kūdikiui sulaukus vienuolikos—dvylikos m÷nesių amžiaus. Viena dešin÷ arba kair÷ ranka pradeda dominuoti vaikui sulaukus 1,5—2 metų. Vaikai, griebdami daiktą, atgniaužia delną plačiau negu suaugusieji.
Nustatyta, kad atskirose amžiaus grup÷se n÷ra didelio skirtumo tarp judesių greitumo griebiant daiktą. Tačiau 12 metų vyriausių tirtų vaikų rankos judesių trajektorija tiesesn÷ ir tikslesn÷.
Mažesni vaikai delnus atgniaužia plačiau. Be to, įrodyta, kad lav÷jant rankos judesiams jie tampa mažiau priklausomi nuo regos.
Сьюзан задумалась. Она чувствовала, что здесь что-то не то, но не могла сообразить, что. Она достаточно хорошо знала Танкадо и знала, что он боготворил простоту. Его доказательства, его программы всегда отличали кристальная ясность и законченность.
Tik dvylikamečiai geb÷jo tiksliai apskaičiuoti, kiek atgniaužti delnus, atsižvelgiant į objekto dydį, kai matomumas buvo blogas. Mokslininkai padar÷ išvadą, kad griebimo įgūdžiai vystosi visą vaikyst÷s periodą ir tampa labai panašūs į suaugusiųjų apie dešimtuosius gyvenimo metus.
McAfee, S.
LeongJ. SantrocL. Apžvelgiant pasaulyje atliktus ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios motorikos tyrimus, galima pateikti tokį šio amžiaus tarpsnio trumpą apibūdinimą.
Vaikų smulkiosios motorikos judesių greitumas ger÷ja priklausomai nuo amžiaus, bet ne visada tolygiai. Pavyzdžiui, barbenimo pirštais greitumas intensyviai did÷ja nuo 2,5 iki 6 metų, o tolygiau — nuo 6 iki 16 metų Schulman ir kt.
Connolly ir kitilygindami 6, 8 ir 10 metų vaikų taškų d÷jimo į apskritimus abiem rankomis rezultatus, nenustat÷ jokių tikslumo skirtumų, tačiau vyresni vaikai užduotį atliko greičiau nei jaunesni. Mokslininkų teigimu, šie skirtumai rodo, kad vyresni vaikai d÷mesį koncentruoja į užduoties visumą, o jaunesni tiriamieji ją skaido į atskirus judesius.
Panašias išvadas padar÷ ir A.
ROBIN + KIWI
Burtonpalyginęs 7, 9 ir 11 metų vaikų bei suaugusiųjų sagų segiojimo užduočių rezultatus. Mažesniems vaikams reikia daugiau laiko informacijai apdoroti suvokti ir suprasti atliekant keletą vieno paskui kitą sekančių judesių. Burton nuomone, tai rodo, kad mažesniems vaikams reikia daugiau laiko integruojant atskirus judesius į nuoseklią visumą. Judesių greitumas priklauso nuo grįžtamosios informacijos, gaunamos atliekant veiksmą, kurio svarba priklauso nuo jam atlikti 10 reikiamų įgūdžių, tikslumo bei lavinimosi.
smulkioji motorika
Geb÷jimas apdoroti grįžtamąją informaciją lavinant motorinius įgūdžius taip pat ger÷ja su amžiumi Thomas,kaip ir geb÷jimas integruoti grįžtamąją informaciją iš įvairių jutiminių sistemų Connolly, Jones, Informacijos apdorojimas ne visada ger÷ja tolygiai. Hay nustat÷, kad taikydami į taikinius septynmečiai, atlikę judesį, daugiau naudojasi grįžtamąja informacija nei penkerių metų vaikai. Šie pagrindiniai suvokimo ir motorinių įgūdžių pokyčiai, priklausantys nuo amžiaus, paaiškina, kod÷l vyresniems vaikams judesių lavinimas turi daugiau teigiamos įtakos negu mažesniems.
Kuo ed mcguire svorio metimas didesni, tuo lavinimo treniruočių įtaka didesn÷. Connolly ir kitianalizuodami barbenimo abiem rankomis užduočių rezultatus, nustat÷, kad šešiamečių užduočių atlikimas pager÷ja daug mažiau nei 8 bei 10 metų vaikų, kai jie gali atlikti užduotį keletą kartų.
Pasak H. McCrackenkuris atliko panašias užduotis kaip ir K. Connolly, vyresni tiriamieji barbena greičiau, nes jie mažiau tiesiogiai akimis seka atleikamus rankos judesius.
Kad jaunesni vaikai ne taip efektyviai naudoja grįžtamąją informaciją, kai jiems po atliktos užduoties buvo leidžiama susipažinti su rezultatais Thomas,ir kiti tyrimai rodo lavinimo efektyvumą, priklausantį nuo amžiaus. Pavyzdžiui, S. Davol ir kititirdami ranken÷lių sukimą, nustat÷, kad rezultatai ger÷ja nuo darželinio amžiaus iki trečios klas÷s ir taip pat priklauso nuo bandymų skaičiaus.
Bandymų kartojimo įtaka didesn÷ vyresniems vaikams. Taip pat nustatyta, kad atliekant sukimo abiem rankomis užduotis suaugusieji lengviau išlaiko skirtingą ranken÷lių greitį Fagard ir kt.
Tiriamiesiems prašant sukti vieną ranken÷lę du kartus greičiau nei kitą, penkiamečių ir septynmečių rezultatai nepager÷jo ir po šešių bandymų, o devynmečių pager÷jo Fagard, Neuromotorinių pasikartojančių užduočių pavyzdžiui, liesti kiekvieną pirštą iš eil÷s kuo greičiau tyrimai rodo, kad anksčiau išryšk÷ja mergaičių dominuojančioji pus÷ Denckla, Mergait÷ms ed mcguire svorio metimas geriau nei berniukams sekasi atlikti smulkiosios motorikos užduotis.
Mergait÷ms dažnai geriau sekasi atlikti paprastos psichomotorin÷s reakcijos užduotis. Pavyzdžiui, greitai paspausti mygtuką įsijungus elektros lemputei Fairwheather, Hutt, Mergait÷s taip pat greičiau sudeda taškus į apskritimus Connolly ir kt. Berniukai geriau atlieka užduotis, kur svarbi reg÷jimo kontrol÷.
Max yra šuo. Ir Melissa yra žmogus. Arba "šikšnosparnis", kaip šunys galėtų pasakyti, jei jie galėtų kalbėti. Tačiau ši pagaminta pora yra labai tikros tendencijos dalis, mūsų keturkojų draugų humanizavimas ir naminių gyvūnėlių savininkų transformacija į augintiniai "tėvai". Apsvarstykite tai.
Devynerių-dvylikos metų amžiaus tarpsnyje berniukai vizualines-motorines užduotis atlieka vis geriau, o mergaičių rezultatai, lyginant su berniukų, ger÷ja l÷čiau Ammonns ir kt. Tačiau rezultatų skirtumai tarp lyčių ne visada pastebimi Davol ir kt.
Dažniausiai mergait÷s kruopščiau ir vikriau atlieka tikslumo ir greitumo reikalaujančius judesius, berniukai yra 11 pranašesni, kai užduotis paprasta ir greitumas yra svarbesnis nei atidumas, tod÷l atspindi mergaičių spartesnį smulkiosios motorikos lav÷jimą Tanner, Adaškevičien÷tyrusi 3—7 metų vaikų smulkiąją motoriką, teigia, kad penktuosius vaikų gyvenimo metus galima vadinti stabilizacijos periodo pradžia: maž÷ja spontaninis rankos tremoras lot.
Nuo šešerių metų vaikai jau geba susikaupti, geriau vizualiai seka atliekamą užduotį, dažniausiai užduotį antrą kartą geba atlikti geriau nei pirmą. Toks kryptingumas byloja apie galvos smegenų ir visos centrin÷s nervų sistemos intensyvų brendimą, pakankamai susiformavusius neuromotorinius ryšius. Sud÷tingos reakcijos latentinis periodas trunka ilgiau nei paprastos. Šešiamečiai parod÷ geresnį reakcijos greitį nei keturmečiai.
Nemaž÷jantis klaidų skaičius vaikams augant paaiškinamas šio amžiaus vaikams būdinga nepakankama d÷mesio koncentracija, tebesitęsiančiu nervų sistemos brendimu.
Vienas pagrindinių ir vaikams gana nelengvų mokymo pirmoje klas÷je dalykų yra rašymas, tod÷l ypač svarbu išsiaiškinti, kaip ikimokykliniame amžiuje formuojasi su rašymo pradmenų įgijimu susiję mok÷jimai ir įgūdžiai. Rašymo piešimo priemonių laikymas ir naudojimas ikimokykliniame amžiuje lav÷ja tokia seka McAfee, Leong, Paprastai tik pieštukas ar žymeklis liečia popierių. Nuo trejų iki ketverių metų dauguma vaikų jau laiko priemonę trimis pirštais tripirštis griebimasbet rašiklio laikymo pad÷tis dažniausiai netiksli.
Ketverių, penkerių metų vaikai paprastai taisyklingai laiko rašiklį trimis pirštais, tačiau pirštų pad÷tis dar ne visada tiksli. Šešerių—septynerių metų vaikų smulkieji plaštakos raumenys, lyginant su stambiaisiais raumenimis, išsivystę silpnai.
