Liekna idioma

Turbūt nuo mažumės buvai kitoks negu visi. Didieji žmonės jau vaikystėj esti ypatingi. Aš anksti suabejojau mokytojų žodžiais. Jie teišmanė savo aritmetiką, trigonometriją ar chemiją, jie nežinojo pagrindinių, esminių taisyklių.

Turbūt anksti suvokei savo pašaukimą? Sykį vienas mokytojas norėjo mane nubausti. Jis norėjo sumažinti man elgesio pažymį. Perdėtai kukliai Liekna idioma aš tuo metu jau turėjau liekna idioma tokios įtakos. Mokytojas buvo ištaisytas. Tai buvo klaidingas mokytojas. Koks tu buvai tvirtas! O aš, prisipažinsiu, dažnai paikiodavau.

Aš tai irgi buvau pasiutėlis berniokas!

Account Options

Visokiausių pokštų pramanydavau. Sykį įsikoriau į antrą mergaičių bendrabučio aukštą Kikena Prisiklijavau nosį ir ūsus Juokiasi Mūsų direktoriaus nosį ir ūsus Garsiai juokiasi Įėjau į vieną kambarį, ten buvo keturios merginos, jau nusirengusios Skaniai kvatoja Jos pamanė, kad aš direktorius, ir tada, supranti Kvatoja iki ašarų Oi, negaliu! Ak tu, šelmi! Vyras kreta, šluostosi ašaras, linguoja visu kūnu iki žemės.

Bet ūmai sustingsta, be galo surimtėja. Bendrabučiuose pasitaikydavo ir skaudesnių akimirksnių. Sykį aptikau lošiančius kortomis. Jie lošė bridžą ir gėrė pomidorų sultis, kurių nebuvo bendrabučio bufete. Nervinasi, vaikštinėja sudėjęs rankas už nugaros Aš juos perspėjau, o jie iš manęs šaipėsi ir neklausė. Tai šitaip?! Jiems teko pasigailėti!

pračiaužti

Aš grįžau į savo kambarį, pasirišau kaklaraištį, užsidėjau beretę ir vėl nuėjau pas juos. O jie tebelošė ir tebegėrė sultis! Ir čia gavo pamatyti, jog tai jau nebe juokai! Jie bemat sudegino kortas, išpylė sultis ir meldė dovanojami!!! Taip, melste meldė dovanojami!!! Žmona iš išgąsčio pamaži pradeda slinkti, sprūsti nuo sofos, kol palieka klūpėti ant grindų, visa drebėdama VYRAS kiek aprimęs.

Prisiminimų yra visokiausių. Trina kaktą, eina prie stalčiukų, traukia liekna idioma vidaus popierius Pala, kada tas buvo? Žmona patogiau įsitaiso ant grindų, pasiima veidrodėlį, pudruojasi.

Klaidos slapstosi, bet tu jas pamatai skvarbia akim Juk tai palaima!

Lilija, Vilnius

Aš laimingas, kai tvarkau žmones, matau, kaip jie gražėja, tvarkingėja. Tampa panašūs į žmogaus idealą Turbūt tai ir yra laimė. Kai esi pašauktas padėt žmonėms būti geresniems, gražesniems, nedaryt klaidų Smagu, smagu tuomet yra gyventi! Bet aš tikrai tikiu, jog ateis laikai, kai korektorių nebereikės. Kokie tai bus laikai! Žmona baigė gražintis ir pradėjo nuobodžiauti. Krapšto pirštu grindis, kasosi kojas, bando pagauti musę VYRAS žiūrinėja popierius ir nuotraukas iš stalčiukų.

Dabar jau prisiminsiu Dabar jau Tą vasarą mane paskyrė vedėju Aha, o paskui, nuskendo šitas, kaip jį O kas čia per snukiai? Katras čia aš? Nejaugi čia aš? Tada man įteikė medalį. Ar neįteikė medalio? Gal čia visai ne tie metai? Arba ne liekna idioma medalis? O gal ne liekna idioma aš? Kiek sunerimsta, atidžiai žiūrinėja nuotrauką, čiupinėjasi veidą, stengiasi palyginti.

Žmoną, regis, apniko niežulys: ji labai kruopščiai ir gan grakščiai kasosi įvairias kūno vietas VYRAS.

Paukščių idiomos paaiškinimai

Velniai žino Tiek painiavos Skubiai apsivelka liekna idioma, pasiriša kaklaraištį. Liekna idioma smarkiai pakinta.

Tarytum aš, ta prasme, kad tas aš, kuris tą vasarą O katrą vasarą? Reikia patikrinti. Skubiai eina prie lentynos, išsitraukia labai storą tomą. Aišku, aš. Skaito vedžiodamas pirštu Na, žinoma, kad tą vasarą!.

O kas čia per vaikai? Žiūrėk, kokie vaikai!

Žmona paima nuotrauką, žiūrinėja ją iš pradžių sėdėdama ant grindų, paskui klūpėdama, dar vėliau — gulėdama ant pilvo. O mudu vaikučio neturim Neliūdink manęs. Vaikai — mūsų ateities gėlės.

Varto lapus Šitais metais nukritau iš medžio ir nusibrozdinau kelį. O šitais mane apkoliojo praeivis, buvo sudorotas O kas šitais? ŽMONA gailiai. Aš taip norėčiau sūnaus VYRAS pamokomai. Ne vien mūsų norai, mieloji. Yra dar ir pareiga. Tvarkingai sudeda popierius į stalčiukus. Nusiriša kaklaraištį, nusivelka švarką. Nejau niekas nepratęs mano giminės? Nejau niekas nepratęs mano idėjų?

Kasdieną plaukus man rauna žmona: Kažko jai maža, kažko negana. Paskolos smaugia ir klykia vaikai, O kai pagalvoji, tai buvo laikai!

Pirmiausia jis būtų kūdikis, paskui lankytų darželį, mokyklą. Dabar būtų jau gerokai paūgėjęs Jam gal net pradėtų kaltis ūsai VYRAS visiškai susigraudinęs. Aš galėčiau yleo numesti svorio skolinti savo skustuvą Žmona suaimanuoja ir atsiverčia ant nugaros.

Vyras priklaupia greta, ji glaustosi jam prie kojų. Vyras labai susijaudina, skubiai susikemša į burną saldainį, popierėlį užsimiršęs numeta ant grindų.

• Kaip deginti riebalus ant sėdmenų
• Mira otros diccionarios: pelkė — pélkė dkt.
• Share on Facebook Share on Twitter Gudri frazės apie laukinius paukščius Paukščiai yra kiekvienos kalbos dalis ir yra daug spalvingų ir kūrybingų paukščių idiomų, kurie yra dažnai naudojami ir populiariai pripažįstami paukščių ir ne paukščių.
• Lilija, Vilnius